INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL INFORMACINĖS APLINKOS PRITAIKYMO ŽMONIŲ SU NEGALIA UGDYMUI METODIKOS IR NEĮGALIESIEMS SKIRTŲ ELEKTRONINIO MOKYMO PRIEMONIŲ PRITAIKYMO IR SAUGOJIMO FORMATŲ METODINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2005 m. sausio 21 d. Nr. T-5

Vilnius

Įgyvendindamas Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), priedo 6.3.3 ir 6.3.4 priemones,

Tvirtinu:

1. Informacinės aplinkos pritaikymo žmonių su negalia ugdymui metodiką (pridedama);

2. Neįgaliesiems skirtų elektroninio mokymo priemonių pritaikymo ir saugojimo formatų metodinius reikalavimus (pridedama).

 

DIREKTORIUS                                                                                               AURIMAS MATULIS

 

SUDERINTA

Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005-01-07 raštu Nr. 9

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2005-01-19 raštu Nr. (1.20-72)-SD-473

 

PATVIRTINTA

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

direktoriaus

2005 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. T-5

informacinės aplinkos pritaikymo žmonių su negalia ugdymui METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Informacinės aplinkos pritaikymo žmonių su negalia ugdymui metodika (toliau vadinama – ši Metodika) nustato, kaip informacinę aplinką pritaikyti ribotų galimybių žmonėms. Ši Metodika skirta informacinės aplinkos kūrėjams (turinio kūrėjams, dizaineriams, projektuotojams, programuotojams). Ji neapriboja informacinės aplinkos kūrėjų laisvės naudojant grafiką, vaizdo, garso medžiagą, o paaiškina, kaip padaryti daugialypį turinį labiau prieinamą.

 

2. Ši Metodika parengta įgyvendinant Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), 6.3.3 punktą.

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3. Nustatomi šie bendrieji reikalavimai informacinės aplinkos prieinamumo didinimui:

3.1. naudoti operacinės sistemos prieinamumą didinančias priemones nesumažinant informacinės aplinkos funkcionalumo;

3.2. užtikrinti suderinamumą su pagalbinėmis prieinamumą didinančiomis priemonėmis;

3.3. visos funkcijos turi būti prieinamos klaviatūra (nenaudojant pelės);

3.4. visa informacija turi būti pasiekiama akliesiems ir kurtiesiems;

3.5. nenaudoti didesniu negu 2 hercų dažniu mirgančių objektų;

3.6. pateikti dokumentaciją, naudojimo instrukcijas, pagalbos priemones neįgaliesiems prieinama (tarp jų ir elektronine) forma;

3.7. naudoti paprastą, lengvai suprantamą kalbą dokumentacijoje, naudojimo instrukcijose, pagalbos priemonėse, jei reikia, papildant aprašymus iliustracijomis;

3.8. pateikti išsamius visų prieinamumą didinančių priemonių aprašymus ir paaiškinimus;

3.9. pateikti logišką perėjimų eiliškumą tarp valdymo komandų, įvesties laukelių ir kitų objektų;

3.10. supažindinti techninį personalą su kuriamos informacinės aplinkos prieinamumo žmonėms su negalia galimybėmis ir su neįgaliesiems pritaikytomis sistemos funkcijomis;

3.11. užtikrinti sukurtos informacinės aplinkos palaikymą ir pagalbą dėl iškilusių prieinamumo problemų.

III. funkciniai apribojimai ir prieinamumas

4. Neįgaliems vartotojams negalia sukelia specifinių kliūčių dirbant kompiuteriu. Šioms kliūtims įveikti naudojamos atitinkamos pagalbinės programinės ir techninės priemonės. Platesnis neįgaliųjų naudojamų pagalbinių priemonių aprašymas pateikiamas šios Metodikos priede.

5. Akli vartotojai naudoja ekrano skaitymo programinę įrangą, kurios pagalba kompiuterio ekrane pateiktas tekstas sintezatoriumi verčiamas garsu arba perduodamas į Brailio displėjus. Ekrano skaitymo programinė įranga gali skaityti tik tekstą ir pateikti atskirų grafinių elementų ir įrankių pavadinimus, todėl norint, kad kuriama informacinė aplinka būtų suderinta su ekrano skaitymo programine įranga, reikia:

5.1. naudoti standartinius sisteminius įrankius ekrane vaizduojamo teksto rašymui, trynimui, žymeklio vaizdavimui;

5.2. naudoti standartinius sisteminius įrankius kompiuterio ekrane pateikiamo turinio valdymui;

5.3. aprašyti įrankius kaip atskirus elementus įrankių juostose, paletėse, meniu punktuose. Nekurti objektų, vaizduojamų vienu grafiniu elementu ir atliekančių keletą funkcijų. Atskirai pateikiant įrankius ir objektus, ekrano skaitymo programinė įranga lengviau juos identifikuoja ir pateikia vartotojui jų tekstinius aprašymus;

5.4. įterpti grafinių elementų aprašymus. Vengti teksto, kaip grafinio elemento, pateikimo, nes tokio teksto negali atpažinti ekrano skaitymo programinė įranga;

5.5. valdymo funkcijoms suteikti loginius vardus, net jei šie vardai nebus matomi ekrane. Ekrano skaitymo programinė įranga gali atpažinti tokią informaciją ir pateikti vartotojui valdymo funkcijų aprašymus;

5.6. nurodyti žymeklio vietą, netgi jei jis nėra rodomas ekrane. Tai leidžia ekrano skaitymo programinei įrangai nustatyti pelės žymeklio poziciją;

5.7. naudoti pastovų ir intuityvų elementų ir dialogų išdėstymą ekrane;

5.8. nenaudoti iššokančių pranešimų ir langų, kurie po tam tikro laiko išnyksta be vartotojo įsikišimo. Naudojant tokius langus, pateikti būdus, kaip juos valdyti, t. y. aktyvuoti, išjungti, kad ekrano skaitymo programinė įranga galėtų perskaityti juose esančią informaciją;

5.9. tekstą pateikti vienoje skiltyje (kur tai yra įmanoma);

5.10. pateikti klaviatūros klavišų kombinacijas visiems įrankiams, meniu punktams, dialogams;

5.11. vengti neaprašytų „karštų taškų“, paveiksliukų, naudojamų valdymui, jei jie nėra papildomi, t. y. kartojantys meniu punktus;

5.12. vengti netekstinių meniu elementų arba juos aprašyti. Tekstas gali būti nematomas ekrane, tačiau ekrano skaitymo programinė įranga sugeba atpažinti tokį tekstą.

6. Silpnaregiai vartotojai gali turėti įvairaus pobūdžio regėjimo negalią, t. y. silpnas regėjimas, išsiliejęs vaizdas, vaizdas matomas kaip per rūką, centrinio regėjimo nebuvimas (matoma tik sritis aplink centrinį regėjimo lauką), tunelinis regėjimas (gebėjimas matyti tik centrinę regėjimo lauko dalį), atskirų regėjimo lauko dalių nematymas, jautrumas ryškiai šviesai, sumažėjęs kontrastas ir kt. Silpnaregiai vartotojai dirbdami kompiuteriu naudoja pagalbines priemones, tokias kaip: ekrano didinimo programinė įranga, Brailio displėjai, – todėl tinkamai sukurta vartotojo aplinka padeda silpnaregiams lengviau suprasti pateiktą informaciją. Tam, kad ekrane pateiktą turinį galėtų suprasti silpnaregiai, reikia:

6.1. naudoti tinkamą kontrastą tarp teksto ir fono;

6.2. suteikti galimybę keisti kontrastą;

6.3. tekstą talpinti vienos spalvos fone;

6.4. suteikti galimybę keisti teksto šriftą, dydį ir spalvą;

6.5. naudoti pastovų elementų ir dialogų išdėstymą ekrane;

6.6. įrankius pateikti meniu juostose;

6.7. suteikti galimybę priartinti ar išdidinti atskiras ekrano dalis;

6.8. įvesti apribojimą dviejų ar daugiau įvykių atsiradimui skirtingose ekrano vietose vienu metu.

7. Tam, kad ekrane pateikiamą informaciją galėtų suprasti spalvų neskiriantys vartotojai, reikia:

7.1. nenaudoti daug spalvų, nenaudoti spalvų informacijos pateikimui arba tą pačią informaciją pateikti alternatyviu būdu;

7.2. užtikrinti, kad aplinka veiks ir bus suprantama kompiuteriui dirbant monochrominiu režimu;

7.3. pateikti galimybę vartotojui keisti kontrasto ir šviesumo nustatymus.

8. Vartotojai su fizine negalia turi ribotas atskirų judesių galimybes. Norint padidinti informacinės aplinkos prieinamumą šiems vartotojams, reikia:

8.1. vengti reikalavimų įvesti atsakymą per mažiau nei 5–8 sekundes arba leisti keisti atsakymo pateikimo trukmės laiką;

8.2. sudaryti galimybę visus meniu pateikiamus įrankius ir valdymo funkcijas iškviesti klaviatūra;

8.3. naudoti operacinės sistemos priėjimo galimybes (pavyzdžiui, „karštieji“ klavišai).

9. Norint padidinti informacinės aplinkos prieinamumą vartotojams su klausos negalia, reikia:

9.1. pateikti garso reguliavimo priemones arba sukurti papildomas galimybes garso nukreipimui į pagalbinius įrenginius;

9.2. visą garso informaciją pateikti ir vaizdu, t. y. aprašymais, grafinėmis iliustracijomis ir kt.;

9.3. palaikyti „garso rodymo“ savybę, jeigu ji yra įdiegta kompiuterio operacinėje sistemoje („garso rodymo“ savybė suteikia galimybę kiekvieną garsą pavaizduoti grafiškai, taip pat ir pasakytą tekstą, kuris nebuvo parodytas ekrane).

10. Vartotojai su kalbos arba pažinimo negalia turi didelę sutrikimų įvairovę: informacijos apdorojimo sunkumai (protinis atsilikimas, smegenų pažeidimas ir t. t.), specifiniai trūkumai (trumpa atmintis, nesugebėjimas įsiminti teisingų vardų ir t. t.) ir kt. Atsižvelgiant į šių vartotojų poreikius, informacinė aplinka turi būti paprasta ir intuityviai nuspėjama. Todėl reikia:

10.1. visus pranešimus rodyti ekrane tol, kol nepaspaustas atitinkamas mygtukas;

10.2. tekstus pateikti lengvai skaitoma kalba, nenaudoti sudėtingų išsireiškimų;

10.3. pateikti paprastą langų išdėstymą.

IV. INFORMACINĖS APLINKOS TURINIO ELEMENTŲ PATEIKIMAS

11. Informacinės aplinkos turinio elementai – tai teksto, grafikos, vaizdo, garso, specifinio turinio elementai ir kt. Neįgaliam vartotojui informacinė aplinka prieinama tiek, kiek lankstus yra informacinės aplinkos turinio pateikimas.

12. Toliau pateikiamos rekomendacijos, kaip atskirus informacinės aplinkos turinio elementus pateikti neįgaliesiems prieinamais būdais.

13. Netekstinių objektų aprašymas palengvina informacijos suvokimą daugumai neįgalių vartotojų. Tačiau vartotojai su suvokimo negalia lengviau suvokia grafinę informaciją. Todėl būtina orientuotis ne į tai, kaip visą informaciją pateikti tekstu, bet į tai, kaip išsamiau ir suprantamiau aprašyti netekstinius objektus. Pagrindinės teksto prieinamumo problemos yra:

13.1. teksto šrifto kodavimas, nesuteikiant vartotojui galimybės keisti teksto šrifto stilių, dydį, spalvą;

13.2. teksto pateikimas netinkamame fone arba blogas teksto ir fono kontrastas, sukeliantis skaitomumo sunkumus;

13.3. teksto, kaip grafinio elemento, negali perteikti nei ekrano skaitymo programinė įranga, nei Brailio displėjai;

13.4. teksto pateikimas keliose skiltyse (ir su lentelėmis), nes ekrano skaitymo programinė įranga tokį tekstą perteiks nenuosekliai.

14. Norint užtikrinti tekstinės informacijos prieinamumą neįgaliems vartotojams, reikia:

14.1. pateikti priemones, leidžiančias vartotojui keisti teksto, fono parametrus;

14.2. numatyti teksto pateikimą pagalbinėmis priemonėmis;

14.3. naudoti tokius teksto formatus, kurie yra labiausiai prieinami (pavyzdžiui, HTML, XHTML, plain text);

14.4. tekstinės informacijos pateikimui naudoti tekstą, bet ne teksto pateikimą grafine forma;

14.5. atitinkamai struktūrizuoti tekstą, nurodant antraštes ir kitus struktūrinius elementus;

14.6. naudoti stilių arba stilių lapus (angl. „style sheet“), norint padidinti teksto pateikimo lankstumą.

15. Garso elementai informacinei aplinkai suteikia daugiau prieinamumo galimybių vartotojams, turintiems sunkumų skaitant tekstą, t. y. akliesiems, silpnaregiams. Informacinės aplinkos kūrėjai turi atkreipti dėmesį į tai, kad kartu su garso medžiaga būtina pateikti ir jos aprašymus (kurtiesiems ar neprigirdintiems vartotojams). Pagrindinės garso informacijos prieinamumo problemos yra:

15.1. tekstinio garso informacijos aprašymo, stenogramų trūkumas;

15.2. bloga garso kokybė;

15.3. triukšminga vartotojo darbo vietos aplinka;

15.4. garso valdymo galimybės nebuvimas.

16. Norint užtikrinti garso informacijos prieinamumą neįgaliems vartotojams, reikia:

16.1. pateikti tekstinius garso informacijos aprašymus, stenogramas;

16.2. numatyti garso valdymo galimybę;

16.3. pateikti garsinių perspėjimų vizualinius ekvivalentus (pavyzdžiui, pateikti perspėjimo užrašą, atitinkantį garsinį signalą, esant kokiai nors programos klaidai);

16.4. esant būtinybei, galima pateikti garso informacijos ekvivalentus kita nei tekstas forma, t. y. gestų kalba ar stenograma su iliustracijomis.

17. Pagrindinės grafinės medžiagos prieinamumo problemos yra:

17.1. grafinė medžiaga pateikta be aprašomojo teksto;

17.2. bloga paveikslėlių rezoliucija.

18. Grafinės informacijos prieinamumo užtikrinimui reikia:

18.1. pateikti grafinių elementų aprašymus;

18.2. pateikti pakankamos raiškos iliustracijas (kiek tai yra įmanoma), kad jas būtų galima didinti neprarandant kokybės;

18.3. pateikti grafinių elementų didinimo funkcijas;

18.4. naudoti vektorinę grafiką (angl. „ Scalable Vector Graphics“);

18.5. naudoti didžiausią galimą raišką grafikai, kurios negalima pakeisti vektorine grafika (pavyzdžiui, fotografijos).

19. Daugialypė informacija – tai teksto, grafikos, garso, vaizdo medžiagos, animacijos kombinacija. Daugialypė informacija dažniausiai pateikiama elektroninėse mokymo priemonėse. Daugialypės informacijos prieinamumo užtikrinimui reikia:

19.1. pateikti atitinkamas priemones atskirų elementų (teksto, garso, vaizdo, grafinių elementų, animacijos) prieinamumui užtikrinti, t. y. pateikti stenogramas, aprašymus arba atitinkamus garsinius apibūdinimus;

19.2. pateikti garso apibūdinimus vaizdo elementams;

19.3. atkreipti dėmesį į daugialypės medžiagos pateikimą laike (pavyzdžiui, jei daugialypėje informacijoje vaizduojamas tik kalbantis žmogus, prieinamumui užtikrinti užtenka pateikti tik jo kalbos titrus, bet dokumentiniams vaizdams ir kitiems svarbiems vaizdo elementams reikia pateikti atskirus aprašymus, išlaikant aprašymo ir vaizdo sinchronizaciją).

20. Specifinio turinio informacijos, tokios kaip matematikos, mokslinės, schemų, diagramų, lentelių, žemėlapių ir geografinės, pateikimas neįgaliesiems prieinamais būdais dar nėra iki galo išspręsta problema. Informacijos prieinamumo pagerinimui naudojami XML protokolai, tokie kaip XHTML – tekstui ir paveikslėliams, SVG – diagramoms, grafikams ir schemoms, PlotML – grafikams, MathML – lygtims, RDF ir Dublin Core – meta duomenims. Toliau pateikta apžvalga, kaip geriau pritaikyti neįgaliesiems šių sričių informaciją.

21. Matematikos informacijai pateikti naudojama MathML programavimo kalba. Prieinamumo pagerinimui lygtis reikia pateikti, naudojant stilių lapus ir vektorinės grafikos elementus, o matematines išraiškas koduoti.

22. Chemijos informacijai pateikti naudojama ChemML programavimo kalba. Chemijos informacijos prieinamumui pagerinti ChemML naudojama kartu su žymų kalbomis (angl. „markup“) ir XML protokolais.

23. Fizikos informacijai pateikti naudojamas PIVoT (angl. „Physics Interactive Video Tutoria“) projektas, kurio vartotojo aplinka yra pritaikyta kurčiųjų ir aklųjų poreikiams.

24. Schemos, diagramos bei lentelės akliems, silpnaregiams ir turintiems supratimo negalią vartotojams turi būti pateikiamos kartu su paaiškinamąja informacija, padedančia interpretuoti turinį.

25. Žemėlapiai gali būti saugomi vektoriniu formatu ir kaip paveikslėliai. Žemėlapiai, saugomi vektoriniu formatu, yra labiau prieinami neįgaliesiems. Geriausias būdas perteikti informaciją, vaizduojamą žemėlapiuose, yra atspausdinti juos specialiais spausdintuvais. Tokie žemėlapiai turi lietimo informaciją. Liesdamas tokį žemėlapį aklasis gali jausti kontūrus ir suprasti perteikiamą informaciją. Spalvų keitimasis žemėlapyje gali būti perduodamas keičiant tekstūrą atspausdintame žemėlapyje. Elektroninėje formoje žemėlapius reikia pateikti vektorine forma (angl. „Scalable Vector Graphics“). Tokie žemėlapiai gali būti didinami neprarandant vaizdo kokybės, kaip tai atsitinka pateikiant žemėlapius grafiniu pavidalu (JPG, BMP, GIF ir kt. formatai). Atskiri vektorinės grafikos objektai gali turėti meta duomenis, palengvinančius žemėlapio supratimą. Patartina kartu su žemėlapiais pateikti aprašymus ir garso įrašus.

V. TAIKOMŲJŲ PROGRAMŲ PRITAIKYMAS

26. Taikomoji programinė įranga naudoja daugumą operacinės sistemos funkcijų ir kompiuterinės įrangos galimybių, todėl būtinas suderinamumas tarp kuriamos programinės įrangos ir tarp kitų kompiuterio komponentų, taip užtikrinant programinės įrangos prieinamumą neįgaliesiems.

27. Kuriamas taikomąsias programas reikia suderinti su naudojama operacine sistema ir specialia programine įranga, skirta prieinamumo didinimui. Tam, kad prieinamumo didinimo programinė įranga atpažintų taikomosios programos komponentus, reikia naudoti sisteminius įrankius. Pavyzdžiui, papildomos įvesties programinė įranga gali priimti Morzės kodą ir paversti jį standartiniais mygtukų paspaudimais, išsaugodama informaciją įvesties laikinoje atmintyje (angl. „input buffer“) taip, kaip juos generuoja klaviatūros paspaudimas. Taikomosios programos, kurios skaito informaciją iš įvesties laikinos atminties, atpažins šiuos alternatyvius įvesties duomenis, tačiau jei taikomoji programa nuskaito paspaudimus tiesiai iš klaviatūros, ji šių alternatyvių įvesties duomenų neaptiks.

28. Ekrano skaitymo programinė įranga stebi operacinės sistemos teksto vaizdavimo paprogrames. Stebėdama teksto vaizdavimo ekrane komandas, kurios siunčiamos operacinei sistemai, ekrano skaitymo programinė įranga gali sekti tai, kas yra rašoma ekrane. Jeigu taikomoji programa vaizduoja tekstą ekrane tiesiogiai, ekrano skaitymo programinė įranga jo neaptiks.

29. Rekomenduojama naudoti operacinės sistemos standartus ir vaizdavimo stilių. Vartotojams su pažinimo negalia bus lengviau numatyti ir suprasti taikomosios programos valdymą ir reikšmes. Akliems vartotojams, naudojantiems ekrano skaitymo programinę įrangą, intuityvus išdėstymas leidžia lengviau orientuotis valdant taikomąją programą.

30. Taikomosios programos, kurios suteikia galimybę visus valdymo ir naršymo objektus pasiekti klaviatūros komandomis, labai padidina prieinamumą vartotojams, kurie negali naudoti standartinės pelės. Būtina kuo labiau sumažinti juntamųjų, fizinių ir atpažinimo galimybių poreikį taikomosios programos naudojimui. Valdymo ir naršymo objektai gali būti pasiekiami rodyklių klavišais ir (arba) kiekvienam valdymo ir naršymo objektui skiriamas „karštasis“ klavišas arba jų kombinacija.

31. Rekomenduojama dubliuoti taikomosios programos naršymo komponentus. „Karštųjų“ klavišų ar jų kombinacijų naudojimas leidžia lengviau dirbti vartotojams, turintiems fizinę negalią. Naudojant abu naršymo būdus, suteikiama galimybė vartotojams pasirinkti labiau jiems tinkamą būdą.

32. Jei visos taikomosios programos komandos yra aktyvuojamos iš pagrindinio meniu, galima gauti visų komandų sąrašą ir aktyvuoti pasirinktą komandą. Taikomųjų programų komandos, kurios išdėstytos įrankių juostoje arba specialiose valdymo objektų paletėse, sukelia prieinamumo problemų, nes sunku gauti visą komandų sąrašą (pavyzdžiui, pateikti aklajam) ir aktyvuoti komandas (pavyzdžiui, žmonėms, turintiems fizinę negalią ir naudojantiems alternatyvius valdymo įrenginius). Todėl reikia sudaryti galimybę visas komandas, esančias papildomuose komandų išdėstymo objektuose (įrankių juostoje, specialiose valdymo objektų paletėse), pasiekti ir iš pagrindinio taikomosios programos meniu.

33. Taikomosios programos kūrimo naujovių dėka taikomosios programos komandos tampa pasiekiamos iš kitų taikomųjų programų. Norint taikomosios programos komandas padaryti prieinamas kitai programinei įrangai, reikia:

33.1. pateikti visų įmanomų komandų sąrašą;

33.2. pateikti kiekvienos komandos aprašymą;

33.3. sukurti galimybę kitų taikomųjų programų pagalba aktyvuoti visas taikomosios programos komandas;

33.4. sukurti galimybę identifikuoti vartotojo nustatomus parametrus ir juos nustatyti iš išorinės programinės įrangos.

34. Jeigu yra įmanoma, taikomosios programos turi naudoti standartinius sisteminius teksto vaizdavimo įrankius. Prieinamumą didinanti programinė įranga gali tekstą atpažinti, netgi jei sisteminiai įrankiai naudojami teksto perteikimui ne į ekraną, o į kitas atminties vietas. Šis būdas leidžia programinei įrangai aptikti kiekvieną atsirandantį ekrane simbolį, nereikalaujant ekrane esančio teksto optinio atpažinimo, kurį naudojant kiltų sunkumų atpažinti pabrauktą, pakeisto fono ar kitaip modifikuotą tekstą.

35. Teksto ištrynimui reikia naudoti sisteminius įrankius. Kai kurios taikomosios programos pateikia teksto fragmentus į skirtingas atminties vietas, po to sujungia į bloką ir pavaizduoja ekrane. Naudojant standartinius sisteminius teksto vaizdavimo įrankius, tai nekelia problemų. Tačiau taikomajai programai nuskaičius teksto fragmentą ir jo vietą naudojant kito teksto fragmento pavaizdavimui, prarandamas pradinio teksto fragmento atminties vietos adresas. Tai sukelia sunkumų ekrano skaitymo programinei įrangai aptikti, kurie teksto fragmentai ištrinti, kurie ne.

36. Reikia minimizuoti teksto, kaip grafinio elemento, vaizdavimą ir naudoti jį tik kaip dekoratyvinį elementą, nes tokio teksto ekrano skaitymo programinė įranga neatpažįsta.

37. Rekomenduojama naudoti sisteminius žymeklius teksto fragmentų ar grafinių objektų vietoms aptikti. Jei taikomoji programa naudoja savo žymeklį (pavyzdžiui, teksto pažymėjimui sukuriamas stačiakampis), ekrano skaitymo programinė įranga jo neaptinka. Jeigu taikomoji programa naudoja nesisteminį žymeklį, reikia jį perkėlinėti kartu su sisteminiu žymekliu. Sisteminis žymeklis gali būti ir nematomas, tačiau jį vis tiek aptiks ekrano skaitymo programinė įranga. Jeigu ekrane esanti informacija yra pažymėta ne vienoje vietoje, reikėtų sisteminį žymeklį nustatyti toje vietoje, kuri turi būti skaitoma pirmiausiai.

38. Reikia sukurti galimybę keisti žymeklio dydį ir stilių. Jeigu taikomoji programa naudoja sisteminį žymeklį, tuomet ši problema gali būti išspręsta sisteminiu būdu (dauguma operacinių sistemų turi įdiegtą galimybę pakeisti žymeklio dydį, stilių ir spalvą). Naudojant nesisteminius žymeklius, reikia numatyti galimybę pakeisti jų dydį, stilių ir spalvą. Rekomenduojama pateikti klavišų kombinaciją žymekliui pakeisti.

39. Reikia atidžiai parinkti spalvas informacijos vaizdavimui ir sukurti galimybę vartotojams pasirinkti norimas fono ir teksto spalvas pagal konkrečius jų poreikius.

40. Jeigu yra galimybė, taikomosios programos komponentų spalvoms nustatyti reikia naudoti metodus, kurie nuskaitytų analogiškų operacinės sistemos komponentų spalvas.

41. Reikia numatyti galimybę keisti elementų spalvas arba parinkti kontrastą tarp elementų ir fono, kuris neiškraipo informacijos ekrane. Rekomenduojama sukurti galimybę pasirinkti monochrominį darbo režimą. Jeigu yra galimybė, reikia realizuoti kontrastų keitimą, susietą su operacine sistema. Kai kurios operacinės sistemos turi „aukšto kontrasto“ režimą. Šiuo atveju taikomojoje programoje galima būtų naudoti žemo kontrasto elementus ir tekstą, o pakeitus operacinės sistemos kontrasto režimą į „aukšto kontrasto“, taikomosios programos elementai irgi įgytų aukšto kontrasto sistemines spalvas.

42. Rekomenduojama nevartoti didesnių negu 2 hercai mirgėjimų. Pats nepalankiausias dažnis yra 20 hercų; jautrumas dažniams daugiau kaip 60 ir žemiau 2 hercų yra gerokai mažesnis.

43. Taikomosiose programose reikia užtikrinti, kad visi perspėjimai ir informaciniai pranešimai būtų perskaitomi iki tol, kol jie išnyks. Programinė įranga neperskaito trumpai pasirodančio paslėpto (angl. „hidden“) teksto, nes jo negalima pažymėti pelės žymekliu. Reikia sukurti galimybę leisti pažymėti paslėptą tekstą arba tokio tipo teksto nenaudoti taikomojoje programoje.

44. Svarbu tekstą dėstyti vienoje skiltyje, nes ekrano skaitymo programinė įranga skaito tekstą iš kairės į dešinę.

45. Prie kiekvieno ekrane esančio elemento reikėtų pridėti tekstinį aprašymą.

46. Rekomenduojama taikomojoje programoje realizuoti specialiųjų mygtukų būsenos vaizdavimą.

47. Reikia sukurti galimybę pelės žymeklį valdyti klaviatūra ir visus programos elementus pasiekti klaviatūros komandomis. Projektuojant objektų pasiekiamumą klaviatūros komandomis, reikia naudoti operacinės sistemos standartus.

48. Taikomosios programos valdymo elementams būtina suteikti logiškai pagrįstus vardus, net jei jie nėra vaizduojami ekrane.

49. Rekomenduojama naudoti sisteminius valdymo elementus. Jeigu taikomojoje programoje naudojami nestandartiniai, tačiau panašūs į standartinius, valdymo elementai, tai elemento varde būtina nurodyti ir sisteminio elemento tipą.

50. Rekomenduojama nenaudoti taikomojoje programoje aktyvių paveikslėlių, žemėlapių (angl. „image maps“) ir panašių valdymo objektų, nes ekrano skaitymo programinė įranga jų neidentifikuoja.

51. Reikėtų pateikti galimybę nustatyti taikomosios programos parametrus iš išorinės programinės įrangos. Tai palengvina taikomosios programos pasiekiamumą kitai prieinamumą didinančiai programinei įrangai. Vienas iš būdų yra įjungiamo papildomo meniu įvedimas. Tai leis prieinamumą didinančiai programinei įrangai gauti visų iš išorės prieinamų komandų sąrašą ir jas aktyvuoti. Komandos gali būti aktyvuojamos, nustatant parametrus tiesiogiai arba per dialogo langus.

52. Meniu, palečių ir įrankių juostų kūrimui rekomenduojama naudoti standartinius sisteminius įrankius. Tokiu atveju prieinamumą didinanti programinė įranga turi galimybę perskaityti galimų komandų sąrašą.

53. Meniu punktus ir įrankių juostoje pateikiamus įrankius reikia nurodyti tekstu arba piktograma ir tekstu, atskirtais vienas nuo kito.

54. Reikia suteikti priėjimą klaviatūra prie meniu juostos ir pasirinkto meniu visų punktų. Jeigu meniu punktuose nėra įrankių juostos komandų, būtina suteikti tiesioginį priėjimą prie įrankių juostos.

55. Mygtukus dialogo lange reikėtų surūšiuoti logiška eilės tvarka. Kai kuriose operacinėse sistemose nėra galimybės klaviatūros komandomis tiesiogiai pasiekti mygtukų, esančių dialogo lange. Prieinamumą didinančios programinės įrangos įrankiai leidžia paeiliui pažymėti vis kitą mygtuką, kol išrenkamas reikiamas mygtukas ir jis paspaudžiamas klaviatūros pagalba. Mygtukų paspaudimų eiliškumas pateikiamas dialogo lango lentelėje.

56. Reikėtų suteikti vartotojui galimybę nustatyti atsakymo laiką arba sukurti neapriboto laiku atsakymo pateikimo būdą. Perspėjimai ir kiti svarbūs pranešimai turi likti ekrane, kol vartotojas jų nepatvirtins arba neuždarys.

57. Būtina sukurti galimybę keisti teksto šrifto dydį. Pagalbos tinkle teksto šrifto dydis taip pat turėtų automatiškai nusistatyti pagal teksto šrifto didį, kurį vartotojas pasirinko taikomosios programos viduje.

58. Rekomenduojama naudoti operacinėje sistemoje apibrėžtus linijų pločius. Dažniausiai naudojamas standartinis vieno pikselio linijos plotis gali būti blogai matomas. Jeigu operacinė sistema neturi linijos pločio nustatymo galimybės, reikėtų naudoti sisteminius įrankius ekrano raiškai nustatyti.

59. Garsas taikomojoje programoje gali būti naudojamas:

59.1. norint padaryti taikomąją programą patrauklesne, bet neperduodant jokios svarbios informacijos apie taikomosios programos darbą;

59.2. kaip papildomas informacijos šaltinis ekrane pateiktai vaizdo informacijai;

59.3. kaip signalas, įspėjantis, kad ekrane pateikiama svarbi informacija;

59.4. kaip vienintelis svarbios informacijos, reikalingos taikomosios programos operacijoms ar valdymui, šaltinis.

60. Šios Metodikos 59.1 ir 59.2 punktuose nurodyti atvejai nėra tokie svarbūs kurtiems vartotojams, tačiau 59.3 ir 59.4 punktuose nurodytais atvejais garso informaciją reikia pateikti ir vaizdu.

61. Visą taikomojoje programoje pateikiamą garso informaciją reikėtų pateikti ir vaizdu. Garso signalą gali lydėti ir grafinis indikatorius. Pyptelėjimai ir kiti garso signalai turi būti aprašyti. Įgarsintas tekstas gali būti komponuojamas su tekstu ekrane (arba kaip normali taikomosios programos dalis, arba kaip papildomas langas). Vaizdo informacijos pateikimas gali būti programuojamas taip, kad jis atsirastų kiekvieną kartą esant garso signalui arba iškviečiamas tam tikro mygtuko paspaudimu. Jei garsas nėra svarbus programos naudojimui, jo vaizduoti tekstu nebūtina.

62. Būtina sukurti galimybę įjungti/išjungti garsą ir reguliuoti garso stiprumą.

VI. METODINIAI NURODYMAI ASINCHRONINIO RYŠIO PRIEMONIŲ PRIEINAMUMUI

63. Asinchroninio ryšio priemonės, tokios kaip: skelbimų ir žinučių puslapiai, elektroninis paštas, naujienų grupės žinutės, dokumentų bibliotekos ir kt., – turi būti vaizduojamos tokiais formatais, kurie užtikrina prieinamumą neįgaliems vartotojams.

64. Pagrindinės skelbimų ir žinučių puslapių prieinamumo problemos yra:

64.1. naršymo sistemos su kompleksiniais rėmeliais, kada nėra aprašyti rėmelių pavadinimai;

64.2. mygtuko ALT nebuvimas aprašant mygtukus žinučių išplėtimui ar sutraukimui, kurie veikia su JavaScript rašmenimis;

64.3. formų laukai, nepalaikantys naršymo iš klaviatūros;

64.4. nenuosekli perėjimų per puslapio elementus tvarka.

65. Skelbimų ir žinučių puslapių informacijos prieinamumui pagerinti reikia:

65.1. diskusijų, forumų, skelbimų lentų ir kitų priemonių, leidžiančių skelbti tekstines žinutes internete, kūrėjai turi pateikti naršymo sistemą ir žinučių ar skelbimų turinį naudodami standartinę XHTML kalbą;

65.2. užtikrinti, kad visi reikalingi veiksmai galėtų būti atliekami klaviatūra;

65.3. pateikti priemones, skirtas parinkti vartotojo aplinką pagal individualius poreikius;

65.4. pateikiant mygtukus, vietoj grafinių elementų naudoti stilių lapų atributus ir tekstą;

65.5. naudoti informatyvius vardus, nurodančius diskusijų ir žinučių temas;

65.6. pateikti pagalbos (angl. „help“) priemones.

66. Darbui su elektroninio pašto sistemomis vartotojai pasirenka programinę įrangą, suderinamą su naudojamomis pagalbinėmis programinėmis ir techninėmis prieinamumo priemonėmis. Elektroninio pašto žinučių prieinamumo užtikrinimui vartotojams visada turi būti suteikta galimybė siųsti ASCII tekstinius pranešimus. Pagrindinės elektroninio pašto žinučių puslapių prieinamumo problemos yra:

66.1. nepaprasto teksto (angl. „plain-text“) komponentai elektroninio pašto žinutės turinyje, tarp jų XHTML žymų kodai teksto šriftui, spalvai, pastorintas (angl. „Bold“) teksto formatavimas;

66.2. fono paveikslėlių įterpimas, kuris apsunkina teksto skaitymą silpnaregiams vartotojams;

66.3. nestandartinių formatų failai elektroninio pašto žinučių prieduose (angl. „attachment“).

67. Elektroninio pašto žinučių prieinamumo pagerinimui reikia:

67.1. užtikrinti, kad elektroninio pašto klientai galės elektroninio pašto žinutę skaityti paprasto teksto formatu, kuris nepalaiko teksto šrifto, spalvų, pastorinto šrifto formatavimo, fono paveiksliukų ir t. t.;

67.2. pateikti priemones, skirtas parinkti vartotojo aplinką pagal individualius poreikius;

67.3. atsižvelgti į W3C dokumento „WAI Authoring Tool Accessibility Guidelines“ nurodymus;

67.4. užtikrinti, kad rašomos žinutės temos (angl. „subject“) laukelyje nurodyta informacija atitiktų žinutės turinį.

68. Dokumentų bibliotekų kūrėjai turi užtikrinti, kad dokumentų indeksavimo sistema būtų logiška, nuosekli, suprantama ir prieinama visiems vartotojams. Dokumentų paieškos ir jų vaizdavimo funkcijos turi būti prieinamos vartotojams, naudojantiems pagalbines technologijas. Pagrindinės dokumentų bibliotekų prieinamumo problemos yra:

68.1. sudėtinga dokumentų indeksavimo ir paieškos sistema, nenurodyti pavadinimų, vardų atributai;

68.2. formų laukai, nepalaikantys naršymo iš klaviatūros;

68.3. vaizdavimo pasirinkimo funkcija neprieinama klaviatūra.

69. Dokumentų bibliotekų prieinamumo pagerinimui reikia:

69.1. užtikrinti, kad visas funkcijas būtų galima atlikti klaviatūra;

69.2. pateikti priemones, skirtas parinkti vartotojo aplinką pagal individualius poreikius;

69.3. naudoti informatyvius pavadinimus, nurodančius dokumentų temas;

69.4. pateikti dokumentus standartiniu XHTML formatu.

70. Pagrindinės kalendorių, tvarkaraščių, organizacinių grafikų prieinamumo problemos yra:

70.1. konkrečių funkcijų atlikimo scenarijai priklauso nuo įrangos (pavyzdžiui, tik pele atliekamos funkcijos);

70.2. neteisingas žymų (angl. „mark-up“) naudojimas, kuris neleidžia nuosekliai pereiti nuo vieno lentelės elemento prie kito;

70.3. lentelių elementai, kurių turinys nėra tinkamai pakeistas vientisu tekstu.

71. Kalendorių, tvarkaraščių, organizacinių grafikų turinio prieinamumui pagerinti rekomenduojama:

71.1. užtikrinti, kad programos įrankiai būtų funkcionalūs;

71.2. pateikti lygiareikšmę informaciją alternatyviuose, prieinamuose puslapiuose;

71.3. duomenų lentelėse naudoti eilučių ir stulpelių antraštes, naudoti sutrumpinimus antraštėse, nustatyti eilučių ir stulpelių struktūrines grupes;

71.4. užtikrinti lentelės turinio korektišką pakeitimą vientisu tekstu arba pateikti lygiareikšmę informaciją alternatyviu būdu;

71.5. pateikti informatyvius vardus skelbiamiems įvykiams.

VII. METODINIAI NURODYMAI SINCHRONINIO RYŠIO PRIEMONIŲ PRIEINAMUMUI

72. Sinchroninių pokalbių tinkle įrankiai leidžia teksto žinutėmis bendrauti tarpusavyje dviem arba daugiau vartotojų. Tam, kad pokalbių tinkle įrankiai būtų prieinami neįgaliesiems, reikia užtikrinti ir programos naršymo sistemos prieinamumą, ir pačių teksto žinučių rašymo ir skaitymo prieinamumą.

73. Pagrindinės pokalbių tinkle prieinamumo problemos yra:

73.1. sudėtinga, nestandartinė vartotojo aplinka;

73.2. tik pele valdomų funkcijų naudojimas;

73.3. reikalavimas vartotojo dėmesį sutelkti į keletą programos laukų vienu metu (pavyzdžiui, žinutės rašymo laukas ir žinutės vaizdavimo laukas);

73.4. didelis pokalbio tempas lėtai bendraujantiems vartotojams.

74. Pokalbių tinkle realiame laike priemonių prieinamumui pagerinti rekomenduojama:

74.1. supaprastinti vartotojo aplinką, atsižvelgiant į atitinkamos operacinės sistemos vartotojo aplinkos metodinius nurodymus;

74.2. pateikti pagalbos priemones, aprašančias vartotojo aplinkos išdėstymą ir funkcijas;

74.3. užtikrinti, kad visas pele atliekamas funkcijas būtų galima atlikti ir klaviatūra;

74.4. pateikti trumpas klaviatūros klavišų kombinacijas, leidžiančias greitai pereiti iš žinutės rašymo lango į žinutės skaitymo langą;

74.5. sukurti vartotojui galimybę pereiti į žinutės skaitymo langą, kai jis to pageidauja, vietoj automatinio perėjimo į naujos žinutės skaitymo langą;

74.6. pateikti priemones rankiniu būdu (o ne automatiškai) atnaujinti gaunamų žinučių langą;

74.7. pateikti priemones, kurios leistų bendrauti lėtai rašantiems vartotojams.

75. Garso konferencijos (telefonu ar internetu) leidžia balsu bendrauti dviem arba daugiau vartotojų tinkle.

76. Pagrindinės garso konferencijų tinkle prieinamumo problemos yra:

76.1. alternatyvos garso signalui nebuvimas;

76.2. tik pele valdomų funkcijų naudojimas;

76.3. greitas pokalbio tempas.

77. Garso pokalbių tinkle prieinamumui pagerinti reikia užtikrinti:

77.1. sinchronišką garsui pokalbio stenogramą;

77.2. teksto įgarsinimą;

77.3. galimybę visas pele atliekamas funkcijas atlikti ir klaviatūra;

77.4. pateikimą priemonių, padedančių bendrauti lėtai kalbantiems vartotojams.

78. Vaizdo konferencijos leidžia vaizdo ir garso pagalba bendrauti dviem arba daugiau vartotojų tinkle.

79. Pagrindinės vaizdo konferencijų prieinamumo problemos yra:

79.1. papildomas grafinės informacijos, tokios kaip: grafikai, diagramos ir kt., – pateikimas;

79.2. garso informacija, kuri yra neprieinama vartotojams, turintiems klausos negalią;

79.3. tik pele valdomų funkcijų naudojimas;

79.4. greitas pokalbio tempas lėtai bendraujantiems ir turintiems kalbos sutrikimų vartotojams.

80. Vaizdo konferencijų tinkle prieinamumui pagerinti reikia užtikrinti:

80.1. priemonių pateikimą vaizdo elementų aprašymui;

80.2. stenogramų pateikimą;

80.3. teksto įgarsinimą;

80.4. vaizdo konferencijų įrangos galimybę priimti du vaizdo srautus, pateikiant kalbos vertimą į gestų kalbą;

80.5. galimybę visas pele atliekamas funkcijas atlikti ir klaviatūra;

80.6. pateikimą priemonių, leidžiančių dalyvauti vaizdo konferencijoje lėtai bendraujantiems vartotojams.

VIII. INTERNETO TINKLALAPIŲ PRITAIKYMAS

81. Interneto tinklalapių kūrėjams reikia:

81.1. priklausomai nuo negalios pateikti alternatyvius vaizdo, garso ar grafinės informacijos paaiškinimus, atliekančius tokią pat funkciją kaip ir garso, vaizdo ar grafinė informacija (pavyzdžiui, grafiniam naršymo klavišui galėtų būti tekstinis paaiškinimas „Eiti į lentelę“);

81.2. vengti informacijos pateikimo spalvomis;

81.3. naudoti kiek galima natūralesnę, šnekamąją kalbą;

81.4. tinkamai naudoti žymas ir stilių juostą (angl. „style sheet“);

81.5. kurti lengvai transformuojamas ir paaiškinamas lenteles;

81.6. įsitikinti, kad tinklalapyje panaudojamos naujos technologijos lengvai transformuojamos į kito tipo paaiškinamąją informaciją, įsitikinti, kad puslapis bus suprantamas vartotojams, neturintiems galimybės naudotis naujų technologijų teikiamais privalumais;

81.7. užtikrinti vartotojo galimybę kontroliuoti informaciją, priklausomą nuo laiko;

81.8. užtikrinti tiesioginį prieinamumą iš įvairių vartotojo darbo vietų;

81.9. kurti kuo universalesnius puslapius, nepriklausomus nuo techninės įrangos;

81.10. pateikti aiškų naršymo mechanizmą.

82. Kuriant interneto tinklalapius rekomenduojama vadovautis Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtomis Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. T-40, kurias galima rasti internete adresu www.ivpk.lt.

Informacinės aplinkos pritaikymo žmonių su

negalia ugdymui metodikos

1 priedas

PRIEINAMUMO ĮRANKIAI – PAGALBINIŲ TECHNOLOGIJŲ TIPAI

1. Informacinių technologijų srityje pagalbinės technologijos suprantamos kaip pagalbinė programinė ir techninė įranga, leidžianti neįgaliesiems efektyviau naudotis kompiuteriu. Daugiau informacijos apie neįgaliesiems skirtas pagalbines technologijas galima rasti internete adresu http://www.utoronto.ca/atrc/reference/tech/techgloss.html.

2. Ekrano skaitymo programinė įranga, skirta vartotojams su regėjimo negalia. Ekrano skaitymo programinė įranga naudinga ir vartotojams su mokymosi sutrikimais. Ekrano skaitymo programinė įranga nuskaito kompiuterio ekrane pateikiamą tekstą ir techninių bei programinių priemonių pagalba sintezuotu balsu perduoda jį vartotojui. Daugumos ekrano skaitymo programinės įrangos funkcionalumas glaudžiai susijęs su kompiuterio operacine sistema. Kuriant taikomąsias programas būtina atsižvelgti į suderinamumą su ekrano skaitymo programine įranga ir operacine sistema.

3. Brailio displėjai – tai elektroniniai liečiamieji įrenginiai, turintys mažas adatėles, judančias aukštyn/žemyn. Brailio displėjai prijungiami prie nuoseklios kompiuterio jungties. Visa tekstinė informacija, kuri yra siunčiama į kompiuterio ekraną yra perduodama į Brailio displėjų, kur adatėlėmis formuojamas Brailio tekstas. Šis įrenginys yra pagrindinė vartotojų su klausos negalia darbo kompiuteriu priemonė.

4. Ekrano didinimo programinė įranga – tai programinis paketas, skirtas silpnaregiams. Ekrano didinimo programinė įranga leidžia vartotojams išdidinti kompiuterio ekrane pateikiamus paveikslėlius, tekstą. Ekrano didinimo programinė įranga taip pat leidžia pakeisti spalvas, tokiu būdu padarant informacijos pateikimą ekrane silpnaregiams vartotojams priimtina forma. Programinės įrangos gamintojai turi atkreipti dėmesį į kuriamos programinės įrangos suderinamumą su ekrano didinimo programine įranga. Dažniausiai ekrano didinimo programinė įranga seka žymeklio ar aktyvaus ekrano lauko poziciją ir automatiškai išdidina tą dalį ekrano. Programinė įranga, kurioje žymeklis vaizduojamas nestandartiniu būdu, gali klaidinti ekrano didinimo programinę įrangą, ir todėl bus išdidinamas ne tas ekrano fragmentas. Programinės įrangos kūrėjai turėtų vengti nestandartinio interfeiso naudojimo, ypač kuriame valdoma žymekliu.

5. Pritaikytos klaviatūros – tai klaviatūros, specialiai pritaikytos fizinę negalią turintiems vartotojams, negalintiems naudotis standartine klaviatūra. Vartotojai, kurių judesių laukas yra ribotas, naudoja mažesnes klaviatūras. Vartotojai, kurie negali tiksliai kontroliuoti savo judesių mažoje erdvėje, naudoja didesnes klaviatūras. Tokios pritaikytos klaviatūros gali būti labai įvairios, tai ir klaviatūros su specifinėmis funkcijomis, klaviatūros darbui viena ranka ir t. t. Vartotojai, kurie gali dirbti tik pele (arba specialiu pelės imitatoriumi), naudoja kompiuterio ekrane programinės įrangos pagalba simuliuojamą klaviatūrą. Pele spaudžiami ekrane pavaizduoti klaviatūros klavišai atitinka fizinį klaviatūros klavišų paspaudimą.

Programinė įranga, kuri palaiko standartinės operacinės sistemos metodus nuskaitant signalus iš klaviatūros, turi būti suderinta ir su pritaikytomis klaviatūromis. Programinė įranga, kuri apeina operacinę sistemą ir gauna signalus tiesiogiai iš klaviatūros, nebus pasiekiama vartotojams, naudojantiems pritaikytas klaviatūras.

6. Balso atpažinimo programinė įranga leidžia balso pagalba vartotojui įvesti duomenis į kompiuterį ir valdyti jį. Balso atpažinimo programinė įranga skirta vartotojams, kuriems sunku naudotis klaviatūra. Programinė įranga, kurios pilnas valdymas galimas klaviatūra, turi būti pritaikyta ir balso atpažinimo programinės įrangos panaudojimui. Daugiau informacijos apie balso atpažinimo programinę įrangą galima rasti internete adresu http://www.utoronto.ca/atrc/reference/tech/voicerecog.html.

7. Atskiri jungikliai – tai techninis sprendimas, naudojamas vartotojų su fizine negalia, kurie gali valdyti kompiuterį tik vieno ar kelių judesių pagalba. Atskiri jungikliai naudojami kartu su programine įranga, kuri iš eilės žymi ekrane pateiktus meniu punktus. Vartotojas nuspaudžia jungiklį, kai norimas meniu punktas pažymimas. Atskiri jungikliai gali būti naudojami kartu su kompiuterio ekrane vaizduojamomis klaviatūromis. Daugiau informacijos apie atskirus jungiklius galima rasti internete adresu http://www.utoronto.ca/atrc/reference/tech/switch.html.

______________

PATVIRTINTA

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

direktoriaus

2005 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. T-5

 

Neįgaliesiems skirtų elektroninio mokymo priemonių pritaikymo

ir saugojimo formato metodiniai reikalavimai

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neįgaliesiems skirtų elektroninio mokymo priemonių pritaikymo ir saugojimo formatų metodiniai reikalavimai (toliau vadinama – šie Reikalavimai) paaiškina, kaip mokymo medžiagą pateikti neįgaliems vartotojams. Šie Reikalavimai skirti elektroninio mokymo priemonių kūrėjams (turinio kūrėjams, dizaineriams, projektuotojams, programuotojams). Šių Reikalavimų tikslas – paaiškinti, kaip padidinti elektroninio mokymo priemonių prieinamumą, kaip padaryti jos turinį labiau prieinamą visiems vartotojams, kokius saugojimo formatus naudoti mokymo medžiagos pateikimui ir saugojimui. Šie Reikalavimai neapriboja elektroninio mokymo priemonių kūrėjų laisvės naudoti grafiką, garso, vaizdo medžiagą, o paaiškina, kaip padaryti daugialypį turinį labiau prieinamą.

II. ELEKTRONINIO MOKYMO MEDŽIAGOS UNIVERSALAUS PROJEKTAVIMO PRINCIPAI

 

2. Mokymo medžiaga gali būti pateikiama įvairiomis formomis, t. y. popieriuje, garso įrašu, vaizdo įrašu, televizijos transliacija ir t. t., tačiau vis populiaresnis tampa mokymas tinkle (angl. „on-line“). Mokytojo vaidmuo šiame procese yra mokymo programos sudarymas, jos atnaujinimas, medžiagos pateikimas ir mokymo proceso palengvinimas.

3. Elektroninio mokymo medžiagos universalus projektavimas turi būti grindžiamas šiais principais:

3.1. taisyklingumo – mokymo priemonės privalo būti maksimaliai pritaikytos bet kurio vartotojo poreikiams. Kuriant mokymo medžiagą būtina atsižvelgti į suderinamumą su neįgaliųjų vartotojų naudojamomis pagalbinėmis techninėmis ir programinėmis priemonėmis ir operacinių sistemų prieinamumo didinimo priemonėmis;

3.2. lankstumo – projektuojant mokymo priemones reikia numatyti, jog jas naudos vartotojai, turintys skirtingus gebėjimus ir negalias;

3.3. paprastumo ir intuityvumo – mokymo priemonių naudojimas turi būti paprastas ir intuityviai nuspėjamas, neatsižvelgiant į vartotojų patirtį, žinias ir gimtąją kalbą;

3.4. informacijos pasiekiamumo – vartotojas turi gauti visą mokymo medžiagą nepriklausomai nuo negalios pobūdžio;

3.5. klaidų skaičiaus minimizavimo – būtina stengtis kuo maksimaliau sumažinti atsitiktinius, nenumatytus atvejus ir neigiamas jų pasekmes;

3.6. vartotojo aplinkos – kuriant elektroninio mokymo sistemą reikėtų kreipti dėmesį į neįgalaus vartotojo fizinės mokymosi vietos viešose įstaigose projektavimą.

 

III. ELEKTRONINIO MOKYMO PRIEMONĖS IR JŲ PRITAIKYMAS NEĮGALIESIEMS

 

4. Virtuali mokymo aplinka.

WebCT – tai virtuali mokymo aplinka, skirta teikti mokymo ir mokymosi paslaugas internete. Ji sukurta British Columbia Universitete, Kanadoje ir plačiai naudojama pasaulio universitetuose ir kolegijose. WebCT aplinkoje integruoti įrankiai, tokie kaip: diskusijos, elektroninis paštas, pokalbiai, žodynėlis, kalendorius, testai, savikontrolės testai, studentų duomenų bazė, – naudojami distancinio mokymo kursams internete. WebCT įrankiai leidžia rengti kursus internete pagal įvairius scenarijus, organizuoti dinamišką, interaktyvų mokymą ir mokymąsi. Kaip pateikti kursą internete, priklauso nuo kurso turinio, mokymosi medžiagos sudėtingumo, dėstytojo pasirinktos metodologijos ir studentų paramos sistemos.

Moodle (angl. „Modular Object Orentiered Distance Learning Environment“) – šiuo metu populiariausia iš atvirojo kodo mokymo aplinkų. Moodle orientuota į žinių konstravimą mokiniams bendraujant tarpusavyje arba su dėstytoju ir skirta asinchroninėms diskusijoms internete, sinchroniniams pokalbiams internete, bendram darbui (angl. „workshop“) ir individualioms užduotims vykdyti. Žinioms nustatyti ir patikrinti naudojami testai bei apklausos.

Fle3 (angl. „Future Learning Environment“) – tai mokymo aplinka tiems, kurie mokosi bendradarbiaudami grupėse, patys kuria savo idėjas ir žinias diskusijų metu. Fle3 turi tris mokymosi įrankius. WebTops įrankiu gali naudotis mokytojai ir besimokantys dokumentų, bylų, nuorodų ir pastabų, susijusių su studijomis, saugojimui ar dalijimuisi. Knowledge Building įrankiu galima organizuoti dialogus, teorijų kūrimą ar vesti debatus, įrašant mintis į bendrą duomenų bazę. Įrankis Jamming yra naudojamas bendro produkto – paveikslėlių, teksto, garso, vaizdo – kūrimui, t. y. skirtas versijoms kurti.

WebCT, Moodle, Fle3 virtualios mokymo aplinkos yra pritaikytos neįgaliesiems. Todėl talpinant mokymo medžiagą šiose aplinkose būtina atsižvelgti į pačios mokymo medžiagos prieinamumą neįgaliesiems.

5. Elektroniniai vadovėliai.

Elektroniniai vadovėliai tai – rinkmena, kurioje mokymo medžiaga pateikiama tekstu (gali būti su iliustracijomis). Naujų rinkmenų formatų naudojimas gali reikalauti specialios programinės įrangos, todėl elektroninius vadovėlius patartina išsaugoti HTML, DOC arba TXT tipų rinkmenose. Galima naudoti ir PDF tipo rinkmenas, bet PDF formato prieinamumas neįgaliesiems vis dar sukelia nemaža problemų. PDF formato pritaikymas neįgaliesiems aprašomas IV skyriuje.

6. Elektroniniai testai.

Elektroninių testų kūrimui patartina naudoti HTML arba Macromedia Flash formatus.

7. Virtualios laboratorijos.

Rekomenduojama virtualias laboratorijas kurti HTML arba Macromedia Flash formatu, atsižvelgiant į šių formatų prieinamumo didinimo metodikas.

 

IV. reikalavimAI neįgaliesiems skirtų elektroninio mokymo

priemonių saugojimo formatui

 

I. PDF FORMATO PRITAIKYMAS

 

8. PDF – yra Adobe kompanijos sukurtas rinkmenos tipas, skirtas dokumentų talpinimui internete. PDF rinkmenų didžiausias privalumas yra tai, kad bet kokio dokumento tipo pakeitimas į PDF formatą yra nesudėtingas, o jo vaizdavimui ir spausdinimui naudojamos standartinės sisteminės funkcijos.

9. PDF rinkmenų peržiūrai naudojama Adobe Acrobat ir Adobe Reader programinė įranga, kuriose yra realizuoti šie prieinamumą didinantys nustatymai:

9.1. Klaviatūros „karštieji klavišai“. Pagrindinės Adobe Acrobat ir Adobe Reader funkcijos gali būti iškviestos klaviatūra (pavyzdžiui, klavišais CTRL+K iškviečiamas nustatymų langas). Klaviatūros „karštieji klavišai“ gali skirtis priklausomai nuo interneto naršyklės ir operacinės sistemos. Atidarant PDF rinkmeną interneto naršykle, veiks tik interneto naršyklėje aprašyti klaviatūros „karštieji klavišai“. Dėl šios priežasties kai kurie klaviatūros „karštieji klavišai“ gali neveikti, kol neaktyvuotas PDF rinkmenos langas.

9.2. PDF rinkmenos struktūros patikrinimas. Vienas svarbiausių prieinamumo reikalavimų yra teisingas PDF rinkmenos struktūros parinkimas, nes pagalbinės prieinamumą didinančios priemonės, atsižvelgdamos į dokumento struktūrą, pateikia dokumento turinį vartotojui. Jei dokumento struktūra yra netinkama, gali kilti problemų PDF rinkmenos turinį talpinant į ekraną. Ekrano skaitymo programinė įranga susidurs su sunkumais, nuskaitydama tekstą, išdėstytą keliose skiltyse. Atpažindama antraštes ir paragrafus tekste, PDF rinkmena įgauna loginę struktūrą ir taip padidinamas turinio prieinamumas. Ir Adobe Acrobat, ir Adobe Reader turi realizuotą PDF rinkmenos struktūros ir prieinamumo tikrinimo funkciją.

9.3. Dokumento teksto skaitymo eiliškumo nustatymas. Adobe Reader ir Adobe Acrobat programinė įranga automatiškai nustato PDF rinkmenos turinio struktūrą ir skaitymo eiliškumą. Jei PDF rinkmena neturi loginės struktūros ir nėra optimizuota prieinamumui, rekomenduojama skaitymo eiliškumą pasirinkti pačiam vartotojui.

9.4. Aukšto kontrasto režimas. Aukšto kontrasto režimas suteikia galimybę pakeisti teksto spalvą į šviesią, o fono spalvą į tamsią. Windows operacinė sistema savo nustatymuose turi aukšto kontrasto režimą. Šis režimas gali būti perteiktas ir Adobe Acrobat bei Adobe Reader programinei įrangai. Vartotojas taip pat turi galimybę keisti parametrus, kad turinio atvaizdavimas atitiktų jo poreikius.

9.5. Vaizdo mastelio keitimas. Adobe Acrobat ir Adobe Reader programinė įranga gali didinti arba mažinti PDF rinkmenos vaizdo mastelį, taip pat leidžia pasirinkti vaizdo parametrus.

9.6. PDF rinkmenos išsaugojimas tekstiniame formate. Adobe Acrobat programinė įranga suteikia galimybę PDF rinkmeną išsaugoti kaip tekstinę rinkmeną. Šis pasirinkimas padeda vartotojams, kurie naudoja ekrano skaitymo programinę įrangą, nesuderintą su Adobe Acrobat ar Adobe Reader programine įranga.

10. PDF rinkmenos prieinamumui naudojama Adobe Reader programinė įranga turi galimybę perteikti netekstinių elementų aprašymus ekrano skaitymo programinei įrangai.

11. Dokumento struktūra apibrėžia, kokiu eiliškumu informacija turi būti pateikiama vartotojui. Vartotojai, neturintys regėjimo negalios, gali nustatyti paragrafo svarbumą atsižvelgdami į teksto šriftą, spalvą, dydį ar jo vietą ekrane, tačiau šie požymiai ekrano skaitymo programinei įrangai yra nereikšmingi. Adobe Acrobat programinė įranga nustato visų dokumento elementų tarpusavio ryšius. Vienas svarbiausių prieinamumo didinimo būdų yra paveiksliukams alternatyvaus teksto pateikimas. Struktūrizuota PDF rinkmena turi loginę struktūrą, taip pat papildomą informaciją, kuri gerokai didina prieinamumą, leidžia nustatyti elementų skaitymo eiliškumą, suteikia galimybę eksportuoti turinį ir struktūrą į kitokio tipo rinkmenas, tokias kaip. rtf arba. txt, palaiko alternatyvius tekstinius grafinių objektų aprašymus ir visą tekstą pateikia UNICODE formatu.

12. PDF rinkmenos kalbos nustatymo galimybės yra realizuotos Adobe Acrobat programinėje įrangoje. Kalbos nustatymas leidžia ekrano skaitymo programinei įrangai nusistatyti atitinkamus parametrus, kaip tarimas ir pan.

13. Dokumentų formos suteikia vartotojui galimybę užpildyti dokumentą elektroniniu būdu, iš jų ir tokius formų elementus, kaip teksto laukai. Formų elementams būtina suteikti loginius vardus ir teisingai suformuoti elementų struktūrą formoje, kad ekrano skaitymo programinė įranga juos atpažintų.

 

II. MACROMEDIA FLASH FORMATŲ PRITAIKYMAS

 

14. Macromedia Flash programinė įranga naudojama interneto svetainių, animacijų ir filmukų kūrimui komerciniams ir mokymo tikslams. Ši programinė įranga turi daug prieinamumą didinančių funkcijų, kurios leidžia programuotojams sukurti Macromedia Flash elementus, prieinamus vartotojams su įvairiomis negaliomis:

14.1. vartotojams su regėjimo negalia paveikslėliai turi turėti tekstinius aprašymus, vartotojo aplinkos komponentai (t. y. mygtukai, tekstiniai laukai) turi būti reikiamo dydžio ir logiškai išdėstyti, tekstas turi būti reikiamo dydžio ir kontrasto, garsai, naudojami Macromedia Flash rinkmenose, turi būti suderinti su ekrano skaitymo programine įranga;

14.2. vartotojams, turintiems klausos negalią, garso informacija turi būti pateikta ir vaizdu;

14.3. vartotojams, turintiems pažinimo negalią, turi būti sukurta galimybė judančią informaciją pamatyti lėčiau ir keletą kartų;

14.4. vartotojams, turintiems fizinę negalią, vaizdo elementai turi būti pakankamo dydžio ir išdėstyti toliau vienas nuo kito.

15. Macromedia Flash programinės įrangos įrankiuose išskiriamos dvi prieinamumo funkcijų grupės. Tai Macromedia Flash Player 6 programinė įranga, leidžianti pateikti visus tekstinius elementus prezentacijos metu, ir Macromedia Flash MX programinė įranga, turinti prieinamumo panelę, leidžiančią kiekvienam prezentacijoje esančiam elementui pateikti tekstinį atitikmenį, nekeičiant prezentacijos. Prieinamų Macromedia Flash elementų kūrimui reikia, kad:

15.1. puslapyje nebūtų perteklinės informacijos, kad informacija nebūtų pateikiama per greitai ir kad ją spėtų aptikti ekrano skaitymo programinė įranga;

15.2. elementai nebūtų per arti vienas kito;

15.3. visiems paveikslėliams, esantiems prezentacijoje, būtų pateikti tekstiniai aprašymai;

15.4. nebūtų funkcijų, pasirenkamų pagal spalvą (pavyzdžiui, „Paspauskite mėlyną mygtuką, kad patvirtintumėte, arba raudoną, kad atšauktumėte“);

15.5. turinio šriftas būtų atitinkamo kontrasto ir lengvai įskaitomas;

15.6. kiekviena animacija turėtų tekstinį atitikmenį;

15.7. pateikta informacija turėtų logišką struktūrą;

15.8. animacijos judėtų ne per greitai ir turėtų pakartojimo galimybę;

15.9. garsinė informacija turėtų tekstinį atitikmenį.

 

III. POWERPOINT PRITAIKYMAS

 

16. PowerPoint prezentacijos ir jų pagrindiniai elementai (įžanginė skaidrė, sąrašas, kelios informacijos skiltys, vaizdo klipai, lentelės, paveikslėliai, eskizai, garso klipai, animacija) pateikiami internete tokiais būdais:

16.1. PPT (PowerPoint) formatu;

16.2. rinkmenos formatą keičiant iš ppt į html, naudojant PowerPoint funkciją „Išsaugoti kaip HTML“ (angl. „save as HTML“);

16.3. išsaugant PowerPoint prezentaciją RTF formatu;

16.4. kopijuojant (angl. „Cut-and-Paste“) PowerPoint prezentacijos atskirus lapus ir rankiniu būdu koreguojant turinį;

16.5. rankiniu būdu pagal PowerPoint prezentacijos skaidres kuriant naujus HTML formato dokumentus.

17. PowerPoint prezentaciją publikuojant internete PPT formatu ir iškvietus tokią prezentaciją, ji bus parsiunčiama į kompiuterį arba atidaryta naršyklėje. Pagrindinės PPT formatu parengtos prezentacijos prieinamumo problemos yra:

17.1. vartotojo kompiuteryje turi būti instaliuota reikiama programinė įranga PowerPoint prezentacijos peržiūrai; jei vartotojas naudoja ne visą PowerPoint programinio paketo versiją, pavyzdžiui, naudojama tik PowerPoint peržiūros programa, tuomet prezentacijoje pateikiamas tekstas nebus perskaitomas ekrano skaitymo programine įranga, tokia kaip JAWS, todėl vartotojai su regėjimo negalia negalės suprasti tekstinės informacijos;

17.2. PowerPoint prezentacija gali būti didelė rinkmena, kuriai parsiųsti reikės kur kas daugiau laiko, negu PowerPoint prezentaciją pateikti kitais būdais.

18. PowerPoint prezentacijos, pateiktos HTML formatu, yra labiausiai prieinamos žmonėms su negalia. Norint perteikti PowerPoint prezentacijos turinį, rekomenduojama rankiniu būdu kurti interneto puslapius (HTML formatas), atitinkančius prezentaciją. PowerPoint prezentacijas sudaro keletas skaidrių, kuriose gali būti įvairūs elementai (tekstas, grafinė medžiaga, lentelės ir t. t.).

19. PowerPoint prezentacijos pateikiamos HTML formatu dviem būdais – atskirų HTML formato puslapių kiekvienai prezentacijos skaidrei kūrimas ir vieno HTML formato puslapio, apimančio visas prezentacijos skaidres, kūrimas.

20. Kiekvienai prezentacijos skaidrei kuriant atskirą HTML formato puslapį, turi būti pateiktas perėjimas (nuorodos) į jau demonstruotą ir į kitą puslapį, be to, gali būti pateiktas naršymo mechanizmas perėjimui ir į kitas prezentacijos vietas. Tokio pateikimo būdo trūkumai yra šie:

20.1. norint surasti konkrečią informaciją visoje prezentacijoje, reikia atlikti paiešką visuose prezentacijos puslapiuose;

20.2. sudėtingiau atlikti pakeitimus prezentacijoje, t. y. pasikeitus prezentacijos puslapių skaičiui reikia atitinkamai pakeisti atskirų puslapių numerius, nuorodas ir t. t.;

20.3. rinkmenų valdymas yra sudėtingesnis, kadangi prezentacijos rinkmena yra išskaidoma į atskiras rinkmenas kiekvienam prezentacijos puslapiui, rinkmenų skaičiaus padidėjimas sukelia sunkumų publikuojant mokymo medžiagą mokymo aplinkos valdymo programose (pavyzdžiui, WebCT, Blackboard).

21. PowerPoint prezentacijos pateikimas HTML formatu, sukuriant vieną puslapį visoms skaidrėms, turi tokius pranašumus:

21.1. norint surasti konkrečią informaciją, paieška bus vykdoma tik viename HTML formato puslapyje;

21.2. parsiuntus tokią HTML formato rinkmeną, vartotojas savo kompiuteryje turės visą prezentaciją, kuri vėliau gali būti naudojama dirbant autonominiu režimu;

21.3. lengvesnis rinkmenų valdymas, mokymo medžiagą, pateiktą tokiu būdu, lengviau talpinti ir valdyti mokymo aplinkos valdymo programose (pavyzdžiui, WebCT, Blackboard).

22. PowerPoint prezentacijos pateikimo HTML formatu, sukuriant vieną puslapį visoms skaidrėms, trūkumai yra šie:

22.1. prezentacijos parsiuntimas užtruks;

22.2. sudėtingesnis naršymas.

 

IV. MICROSOFT WORD PRITAIKYMAS

 

23. Microsoft Word naudojamas dokumentų, tokių kaip ataskaitų, apžvalgų, konspektų, tvarkaraščių, grafikų ir t. t., kūrimui. Dabar atsirado poreikis šiuos dokumentus talpinti internete parsiuntimui doc formatu ir kaip interneto puslapius. Microsoft Word 2000 ir Microsoft Word XP turi funkciją „išsaugoti kaip interneto puslapį“ (angl. „Save as Web Page“). Ankstesnės Microsoft Word versijos tokios funkcijos neturi. Bet Microsoft Word programinės įrangos kuriamos HTML formato rinkmenos turi pašalinių kodų, kurie padidina siuntimo laiką ir apsunkina tokio dokumento prieinamumą pagalbinėmis priemonėmis. Microsoft Word dokumente gali būti įvairių elementų, tokių kaip paprastas tekstas, skyrių antraštės, išdėstymo lentelės, duomenų lentelės, sąrašai, nuorodos, iliustracijos ir kt. Norint padaryti Microsoft Word dokumentą labiau prieinamu, galima šiuos elementus optimizuoti.

24. Ekrano skaitymo programinė įranga gali atpažinti antraštes, kurios yra nustatytos kaip HTML formato antraštės (angl. „heading tag“). Todėl kuriant Microsoft Word dokumentą, būtina taisyklingai nustatyti ir pažymėti visas dokumento antraštes, naudojant STYLE pasirinkimo funkciją.

25. Microsoft Word programinis paketas dažniausiai naudojamas tekstinės informacijos formatavimui, bet vis dažniau dokumentai būna su iliustracijomis (Microsoft Word iliustracijų bibliotekos (angl. „clip-art“), grafinės rinkmenos). Microsoft Word 2000 ir Microsoft Word XP suteikia galimybę įterpti alternatyvų (atributas ALT) tekstą, aprašantį grafines iliustracijas. Ankstesnės Microsoft Word versijos tokios funkcijos neturi. Pateikiami tekstai turi būti informatyvūs ir atitikti aprašomos iliustracijos turinį. Iliustracijų paaiškinimo pateikimui Microsoft Word dokumente reikia pažymėti paveiksliuką, pasirinkti meniu punktą FORMAT>>PICTURE (arba OBJECT priklausomai nuo iliustracijos tipo), pasirinkti WEB, atsidariusiame lange įvesti alternatyvų tekstą (iliustracijos paaiškinimą) ir paspausti OK.

26. Sudarant sąrašus Microsoft Word dokumente reikia atsižvelgti į jų prieinamumą. Sąrašų sudarymui reikia naudoti Microsoft Word standartines funkcijas, t. y. nenaudoti ženklų, pavyzdžiui, „*“, „-“.

 

V. MICROSOFT EXCEL PRITAIKYMAS

 

27. Microsoft Excel naudojamas duomenų lentelių, teksto formatavimo lentelių (kalendorių), formulių, grafikų, diagramų, nuorodų, iliustracijų ir t. t. kūrimui. Microsoft Excel dokumentus internete galima patalpinti dviem būdais: Microsoft Excel dokumento pateikimas internete XLS formatu ir dokumento formato pakeitimas iš xls į html naudojant Microsoft Excel funkciją „išsaugoti kaip interneto puslapį“ (angl. „save as Web Page“). Jei XLS rinkmena didelė, geriau tokį dokumentą pateikti kaip interneto puslapį.

28. Paspaudus internete patalpinto XLS dokumento nuorodą, dokumentas bus arba parsiųstas į vartotojo kompiuterį, arba interneto naršyklė jį atidarys. Pagrindinis tokio Microsoft Excel dokumento pateikimo trūkumas – vartotojo kompiuteryje turi būti instaliuota visa reikiama programinė įranga Microsoft Excel rinkmenų peržiūrai (Microsoft Excel arba Microsoft Excel Viewer). Jei šios programos nėra instaliuotos, vartotojui dokumentas nebus prieinamas.

29. HTML formatu sukurtas Microsoft Excel dokumentas yra labai sudėtingas ir turi apie 100 neatitikimų W3C rekomendacijų reikalavimams. Be to, tokiu būdu sukurtas tinklalapis sunkiai prieinamas kitomis naršyklėmis (pavyzdžiui, Mozzila). Microsoft Excel dokumentą pateikti HTML formatu neįgaliesiems prieinama forma galima dviem būdais: rankiniu būdu pataisant Microsoft Excel sukurtą HTML formato kodą, gautą naudojant „išsaugoti kaip interneto puslapį“ funkciją, ir rankiniu būdu sukuriant naują HTML formato dokumentą, atitinkantį Excel dokumento turinį.

30. Microsoft Excel programinis paketas, kaip ir kiti Microsoft produktai, turi galimybę įterpti į dokumentą iliustracijas.

31. Microsoft Excel 2000 ir Microsoft Excel XP suteikia galimybę įterpti alternatyvų tekstą, aprašantį grafines iliustracijas. Pateikiami tekstai turi būti informatyvūs ir atitikti aprašomos iliustracijos turinį. Iliustracijų paaiškinimo pateikimui Microsoft Excel dokumente reikia pažymėti paveiksliuką, pasirinkti meniu punktą FORMAT>>PICTURE (arba OBJECT priklausomai nuo iliustracijos tipo), pasirinkti WEB, atsidariusiame lange įvesti iliustracijos paaiškinimą ir spausti OK.

 

VI. VAIZDO RINKMENŲ PRITAIKYMAS

 

32. Vaizdo medžiagos prieinamumui turi būti pateikiamos stenogramos, aprašymai, titrai, garso įrašai, atitinkantys šios medžiagos turinį.

33. Titrai reikalingi vartotojams, turintiems klausos negalią. Titrai pateikiami trimis būdais. Paslėpti titrai – tai titrai, kuriuos galima valdyti, t. y. įjungti/išjungti; atviri titrai – tai titrai, kurie yra matomi visiems vartotojams ir kurių negalima valdyti; ir titrai, įvedami specialisto realiame laike, naudojant specialią stenografijos programinę ir techninę įrangą.

34. Garsas reikalingas atpasakoti vaizdo turinio elementus. Toks garsas įterpiamas pauzių metu. Garsas pateikiamas trimis būdais: paslėptas garsas – garso įrašas, kurį galima valdyti; atviras garsas – garso įrašas, kuris girdimas bendru garso kanalu ir kurio negalima valdyti; ir atpasakojimas realiame laike, kurį atlieka specialistas ir kuris perduodamas į ausines.

35. Vaizdo medžiaga gali būti išsaugoma įvairiais formatais. Vaizdo medžiaga gali būti suspausta arba nesuspausta, gali skirtis spalvų skaičius, naudojamas vaizdo kodavimui. Dažniausiai naudojami šie vaizdo rinkmenų formatai: MOV, AVI, ASF, WMV, RM, MPG.

36. Šių vaizdo rinkmenų peržiūrai reikalinga programinė įranga. Dažniausiai naudojama programinė įranga: QuickTime Player, skirta peržiūrėti MOV formato rinkmenas; Real Player, skirta peržiūrėti RM formato rinkmenas; Windows Media Player, skirta peržiūrėti ASF ir WMV formato rinkmenas. Dauguma programinių paketų, skirtų vaizdo medžiagos peržiūrai, palaiko MPG ir AVI formato rinkmenas.

 

VII. TITRAVIMAS

 

37. Titrais reikia perteikti kalbą ir kitus garsus, suteikiančius papildomos informacijos. Pavyzdžiui, telefono skambutis, girdimas vaizdo medžiagoje, titruose turi būti aprašytas. Tokios informacijos pateikimas titruose paaiškina situaciją. Taip pat reikia pateikti titrus ir tokiems garsams, kurie suteikia kontekstinę informaciją, pavyzdžiui, riksmai, stiklo dūžiai ir t. t.

38. Titruose naudojamų sakinių ilgis gali būti įvairus. Jis dažniausiai priklauso nuo naudojamo šrifto dydžio ir nuo vietos, skirtos titrams. Titrai turi būti pateikiami proporcingai vienas kitam ir ne ilgesni kaip kelių sakinių vienu metu.

39. Kuriant titrus vaizdo medžiagai, jie turi būti pateikiami sinchroniškai vaizdui.

______________